staibis

staibis
stáibis sm. (1) Š, BŽ24,98, DŽ, NdŽ, KŽ, Klp, Krtn, Grg, Lkž, Skd, Sd, Kal, Brs, Plt, Žr, staĩbis (2) KBII68, Rtr, NdŽ; H 1. kojos dalis nuo kelio iki kulkšnies, blauzda; kojos dalis nuo kulkšnies iki blauzdos minkštimo: Taip trumpos kelnės, lig pusiau staibio J.Jabl. Kitų nekandžiodamas, jam tris kartus staibį įgrobė M.Valanč. Idant sijonai blauzdų neplaktų, vyturo sau staibius vilnonomis auklėmis S.Dauk. [V]andens buvo pusiau staibio par paleidimą Šts. Ana plikais stáibiais laksto Prk. Koja par stáibį skauda Plik. Stáibį nusimušau Rsn. Bebraidydamas po notrynas ir stáibius nudegiau Vvr. Mergelė smulki, stáibiai kaip šiaudeliai, atrodo, nulūš beeinant Ms. Dar ir tam ponuo kliūs su rykšte par stáibius Slnt. Paslydo ir per staibį (blauzdą) koją lūžo Kel1882,290. Eina švilpaudamas plikais staibùkais Kv. Nemėgsta ponas … aukštais staibiais vyro Mž241. O aviną sukapok dalysna ir jo vidurius ir staibius numazgok BB2Moz29,17. 2. KBII68, N, KGr167, LsB292, M, NdŽ, KŽ, Kv, Rt, Als blauzdikaulis, staibikaulis: Kaulas … nuo kulkštino lig kelio bus stáibis J. Nė kokios męsos pie stáibio neturėjo Šlu. Ir, išvydęs jį mirusį, nelaužė jo staibių M.Valanč. 3. KŽ, Pln kojinės blauzda, blauzdinė: Stáibį išnėriau, bereik pėdą užraukti Slnt. Stáibiai geri, o letenos jau visai nutrūkusios Brs. Kulnys pančekų lig stáibio kiauros Jdr. ║ blauzdą dengianti kelnių dalis: Kam tokias kelnes vaikuo ilgas pasiuvai, kad net staibiai velkas Varn. Pri to pečiaus buvo kaminas par sieną į kuknę išvestas, kartais iš drobės, it kelnė, už staibio pakabinta, trobos palubiūse kybojo S.Dauk. 4. Vd, NdŽ, KŽ, Ms, Rt, Šv rankos dalis nuo riešo ligi alkūnės, dilbis: Duoną minkiau, i stáibiai pradėjo skaudėti Kv. Žlugtį skalbiau, ir rankų stáibiai suputo Štk. Rankų stáibiai biškį nūdegė Lkž. Linas buvo drūkčiausis, kaip rankos stáibis (ps.) Plng. Mėšutė[je] tokių gyvačių buvo kaip rankos stáibis (storų) Skd. Kirminai ta tokie kaip rankos stáibiai beveik Kal. Šimtmetinis berželis, o kaip rankos stáibis (plonas) Krt. 5. Vd dilbio kaulas: Kaulas nuo čiurnio lig alkūnės … bus stáibis J. 6. [K], ArchXXXIII18, LVIII1064 stulpas, ramstis. | PrL: Didžiojo valties stiebo viršūnėje įsmeigdavo metalinį virbą – staibį, aplink kurį sukiodavos vėtrungė rš(Rsn).
◊ į stáibius dúoti (dė́ti, léistis) imti bėgti: Kas ten tavi miškūs beprigins – tik dúok į stáibius Slnt. Kad léidos į stáibius, tiek ir bemačiau Gršl. Eik tu, aš nebsėdėjau, dė́jau į stáibius Ms.

Dictionary of the Lithuanian Language.

Игры ⚽ Поможем написать реферат

Look at other dictionaries:

  • rankostaibis — sm. (1) rankos kaulas, staibis: Pirštus atpjovė kuleklė, bepaliko rankostaibis Trk …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • staibas — sm. (1) Š, NdŽ, staĩbas (2) Rtr, SlavV207, KŽ 1. N žr. staibis 2: Staibai R, MŽ. 2. KŽ žr. staibis 6 …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • staibinis — staibinis, ė adj. (1) NdŽ, staibìnis (2) KŽ → staibis: 1. NdŽ. 2. NdŽ. 3. KŽ → staibis 6 …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • blauzda — blauzdà sf. (4) 1. SD62, R, K kojos dalis žemiau kelių, staibis, stibynas (Crus): Nuo kulkštino ligi kelio vadinas blauzdà J. Trumpas sijonas, blaũzdos matyti Grg. Kelnes pasiraitęs lig pusiau blauzdų̃ Ėr. Viksvos blauzdàs surėžė Dkš.Tas tavo …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • garšva — garšvà sf. (4), garšva (1) 1. bot. K, BŽ526, K.Būg, Mt skėtinių šeimos augalas (Aegopodium podagraria): Garšvõs karbuoti lapai kaip morkų J. Skurdutes (dūdeles) ir lamzdeles dirba iš garšvõs piemens J. Iš garšvų̃ verda lapienę J. Čia prižėlę… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • karka — 1 karka sf. (1) 1. SD6, B, K, LsB214, BzBkVIII186, Slnt, Ms, Slk, Kv kiaulės, avies staibis, kojos linkmuo; koja nuo kelio iki storumos; kumpio kaulas, už kurio jis kabinamas rūkant: Karka yra tarp kelio ir pusnago paršo žėdno J. Kulkštinai yra… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • kurkulas — kur̃kulas sm. ppr. pl. (3b) 1. K, Žgč, Jrb, Rdm, Mrs, Al, Krkl, Slnt, Yl varlių kiaušinėlis, ikras: Varlių kurkulai – tai naro maistas Blv. Varlių kurkulaĩ sukurkti baloj J. Pavasarį varlės leidžia kurkulus rš. Pilnos pelkės varlių kurkulų̃ Pgr …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • kūla — 3 kūla sf. (1), kūlà (4) 1. = 3 kūlė 1: Šitas šakotas medis labai tiktų kūlai Pšl. Kai nueisi arklių perkelt, paimk kūlą ir gerai įkalk kuolą į žemę Sk. 2. prk. maža, stora moteriškė: Kur ta kūla neišsivalkioja: ir Užventė[je], ir Luokė[je] anos …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • pakulšė — pakùlšė sf. (1) 1. N, K šlaunis, kulšis. 2. CII829, Krz229 blauzda, staibis. 3. apatinė šlaunų dalis: Kažkur pakùlšę pradėjo skaudėti Grž. Kad drėbsiu per pakùlšę, tai žinosi zirzt! Grž …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • pastaibis — pãstaibis sm. (1) NdŽ paukščio kojos dalis tarp blauzdos ir pirštų: [Paukščių] koja susideda iš keturių atkarpų: šlaunies, blauzdos, pastaibio ir pirštų T.Ivan. Daugelio paukščių pastaibis esti plikas T.Ivan …   Dictionary of the Lithuanian Language

Share the article and excerpts

Direct link
… Do a right-click on the link above
and select “Copy Link”